pavydėti

pavydėti
pavydė́ti Rtr 1. intr. DP541, M.Valanč, K, DŽ, KŽ, Sb, Mlt, Tvr jausti pavydą, apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės; gaivališkai norėti pačiam, ką kitas turi: Vienas antram uždarbio pavydė́jo NdŽ. Nemanyk, kad aš tau pavýdžiu NdŽ. Aš tau nepavýdžiu NdŽ. Nepavydė́jo ji draugei laimės NdŽ. Da man daug kas pavýdi, kad gerai gyvenu Dglš. Veizdime ant kitų, kurie geriaus turis ir pavydime jiemus geresnio palaiminimo DP414. Dovanos Dievo, kurios kas patis netur, ne vienas antram tenepavydi DP112. Bet toji driežų giminė ir sėkla ano senojo žalčio… visados pavydi jai (Elžbietai) šitos malonės DP473. Kaip ižpildysime dešimtą [Dievo prisakymą]? Negeisdami turto ir visokio daikto artimo būdu nepatogumi nei vėl pavydėdami jam jo gero DK87–88. Ir pradėjo tas brolis Simutis pavydėti tos bagotystės broliui savo, o pati ano da labiausiai DS219. ^ Geriau šuns migė[je] gulėti, ale kitam nepavydėti LTR(Vdk). Mum turėti, ė jum pavydėti OG86. Sveikata buvo pavydė́tina NdŽ.
pavydė́tinai adv.: Visų ūpas buvo pavydė́tinai geras NdŽ. | refl. Krš, Lnkv, Slv: Pasivýdi vienas kitam J. Et žmonės – pasvýdi vienas kitam Ktk. Dabar niekas nebedainuoja, dabar tik bartis, apsikalbėt, pasivydė́t Slm.
2. intr., tr. gailėti, šykščiam būti: Juodą bulvynę pasrėbsi, dar nė ogurklo neduos, pavydė́s i to [tarnaujant] Žlb. Duona supūva, tai į mėšlą užkasa, ale vaikam pavýdi Slv. Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius, juos (vilkus) užmušt ir išgaišyt žmonėms nepavýdi? K.Donel. Kurio vaisiaus ižg medžio Dievas žmogui pavydėt arba skųst turėjo DP626. [Šelmis] saldžioms kalboms meilingai klastą dūmoja ir, bebučiuodams širdingai, kožną kąsnelį pavýdi K.Donel. Ėsti nepavydė́jo, o į karzinką rinksi – baus Lks. ^ Valgaite, valgaite! Kas padėta – nepavydė́ta Rš. Padėta, tai nepavydė́ta, valgykit Sld. Ka pavydė́damas duodi – nėko neduodi Erž. | refl. KI4, Bgt: Visi vieni kitam pasivýdžia, gaili Sb. Aš tei taupinu, kad aš sau pasivýdžiu [p]Skr. Titnagas, pasivýdi sau ir valgyt KzR. Ji šnekos sau nepasivýdžia (juok. daug šneka, plepa) Skr. 3. intr. DŽ, Rm būti pavydžiam, pavyduliauti: Jis jos pavydė́jo broliui NdŽ. Dėl to kalbėjau, kalbužėms kėliau, kad aš patsai norėjau, o kitam pavydė́jau JD334. Kitam bepavydant, nei pačiam galia nekliūti LTR(Vdk). \ vydėti; pavydėti; užvydėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pavydėti — pavydėti, pavydi (pavydžia, pàvydi), ėjo intr. 1. SD443, R, K jausti kartėlį, apmaudą dėl kieno nors pasisekimo; gaivališkai norėti turėti pačiam, ką kitas turi: Pavydelninkas pavydi kitam J. O jūs bėdžiui man kąsnelį tokį pavydit K.Donel.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavydėti — vksm. Ji̇̀s visiems pavýdi tur̃to, sėkmė̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • envy — (n.) late 13c., from O.Fr. envie envy, jealousy, rivalry (10c.), from L. invidia envy, jealousy, from invidus envious, from invidere envy, earlier look at (with malice), cast an evil eye upon, from in upon (see IN (Cf. in ) (2)) + videre …   Etymology dictionary

  • drebežyti — drebẽžyti, ija, ijo intr. pavydėti, gailėti: Dabar turbūt ana ir indų drebẽžija Lkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nairėti — nairėti, naĩri, ėjo intr. 1. N, [K] šnairiai žiūrėti, skersakiuoti, nairytis. 2. BŽ146 pavydėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustebėti — nustebėti, nùstebi, ėjo tr. 1. Dr, KlvrŽ nužiūrėti, pastebėti: Nustebėjau, kur slėpė piningus Šts. Nustebėjau jo vagystę J.Jabl(Grz). Ana nustebėjo kailį po drabužiu J. | refl.: Nusisteb, kad nieks nėr, ir pavagia arklį, t. y. apsižvalgo J. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavyduoti — pavyduoti, uoja, ãvo žr. pavydėti 1: Jis jam pavydãvo J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavydėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; L → pavydėti 1: Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Iš pavydėjimo viena [sesuo] paskorė, o antra nusiskandino (ps.) LKT377(Vrn). Viežlyvai vaikščiokime. Nei puotose, nei girtybėse,… nei barnyse, nei …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavydėjimas — sm. (1) 1. K → pavydėti 1. 2. SD443, R pavydas: Bites reik be pavydėjimo duoti, tai jos laikos LTR. Kitos peikia jį iš pavydėjimo Jrb. Ne bjaurybėsa, ne barnė[je] ir ne pavydėjime VlnEl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”